Gegužės 10 dieną kartu su bendraklasiais ir klasės vadove aš buvau išvažavusi į pamoką kitoje aplinkoje, kuri vyko Biržų rajono Sodeliškių kaimo dvaro sodyboje. Kelias buvo ilgas: iki vietos važiavome apie 4 valandas – 300 kilometrų. Sužinojome, kad Biržai, link kurių važiavome, yra Lietuvos šiaurėje ir kad Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų.

      Pirmiausiai mes aplankėme Biržų regioninio parko teritoriją. Įlipome į prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytą apžvalgos bokštą ir pasigrožėjome ežerų vaizdais, o kai nulipome ir  žiūrėjome į bokštą nuo žemės, supratome, kad bokšto forma primena kanoją.

      Atvažiavę į Sodeliškių dvarą atkreipėme dėmesį, kad ten yra labai daug beržų. Pasidomėjau Vikipedijoje ir sužinojau, kad viena iš Biržų miesto pavadinimo istorijų yra tokia, kad jis kilęs iš bendrinio žodžio biržis – „beržynas“. 

     Programa „Grūdo kelias“, vyko senoje XX a. sodyboje. Pamatėme vienintelį Lietuvoje veikiantį vėjo malūną, miltus malantį akmeninėmis girnomis. Kepėjai su mumis pasidalino iš jau sumaltų miltų pagal tradicijas užrauginta duonos tešla, o mes, gavę po saują tešlos, kiekvienas su gido pagalba susiformavome po kepaliuką duonos. Juos vėliau iškepė krosnyje.

     Kol duona buvo kepama, gidė Simona supažindino mus su protėvių kasdieniniais darbais, sodybos pastatais bei rakandų kolekcijomis. Aplankėme tvartelį, kuriame gyveno naminiai gyvūnėliai. Eskursijos pabaigoje skanavome duonelę.

Evelina P., 5b klasės mokinė

bir1
 
bir2
 
bir3
 
 
 
Powered by Phoca Gallery
Tinklapis nerenka jokios informacijos (vartotojo kompiuteryje nesaugoja slapukų).
OK